šėrimas

šėrìmas sm. (2), pl. (2, 4), šė́rimas (1) K, KŽ, Pj, šė́rymas (1) Plv, šė́rimos (ž.) ind. Krš → 1 šerti: 1. K, KŽ Šienas pelių sukapotas, nėr skalsos šėrimo Erž. Toks šė́rimas – karvėms kaulai atsikaišę Lk. Liesas iš nešėrimo Šts. Koks čia šė́rymas: kol buvo šieno – vienu šienu šėrė, o kai pritrūko – ir šiaudų nebuvo Vlkv. Jam nė gyvulių šė́rymai – dykas ir dykas Gs. Miesto žmogus nežino, kas tas ravėjimas, kiaulių šė́rimas Rdn. Karvių šėrimè atė[jo] Klt. Su tais kukurūzais didžiai lengvus šė́rimas Kal. Galvijas šėrìmo nevertas BŽ460. Šėrìmas sausu šaru NdŽ. Automatinis šėrimas rš. Šiemet avižų tik šėrimelį (nedaug) Prng. Brolelis nupirko perlų vainikėlį už žirgelio šėrimė̃lį, už miežių rišimėlį JV218. ^ Koks šėrimas, toks ir važiavimas Ds. | refl. NdŽ: Kasiau bulbas kiek turėdama laiko lig vakaro šėrìmosi Krs. Pieno su duona išgėriau prieš šė́rimos Vdžg. 2. Pj, Trk Už šė́rimą gauna algos Krš. Pry kiaulių šė́rimo buvo ilgai Grd. Šėrìman tan paskyrė senį Drsk. 3. Btrm, Rod pašaras: Prijunkiau kiaules prie žolės šėrimo Lš. Lęšojai labai geras šėrìmas Rdš. Netekom (pritrūkom) šėrìmo Šlčn. Tiek buvo šėrìmų, ir nėr kuom šert Žrm. Šėrimaĩ, javai pūva [dėl liūčių] Pls. 4. → 1 šerti 5: Dėl šė́rimo galiu šerti, turu visa ko Krš. 5. → 1 šerti 6: Jaujos šėrìmas Grž. 6. Š, NdŽ, Kp → 1 šerti 7: Kožno šėrìmo kraujas tekėjo (d.) BzF182. Per vieną šėrimą septynis milžinus užmušiau, o prastų žmonių be skaičiaus LTR(Rk). | refl. KŽ. 7. → 1 šerti 8: Ėgi lietaus šėrìmas! Ds. \ šėrimas; apšėrimas; atšėrimas; įšėrimas; iššėrimas; nušėrimas; pašėrimas; peršėrimas; prišėrimas; sušėrimas; užšėrimas